Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
201 697 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Lietuva (žalia) ir Ispanija (oranžinė) pasaulio žemėlapyje

Ispanijos–Lietuvos santykiai — dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Ispanijos ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. spalio 7 d. Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1922 m. liepos 27 d. Buvo užmegzti diplomatiniai santykiai. Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 299 Ispanijos piliečiai. Tuo tarpu 2011 surašymo duomenimis Ispanijoje gyveno 12 400 lietuvių. Nuo 2001 m. veikia Ispanijos lietuvių bendruomenė. Abi šalys yra ES, eurozonos, NATO, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Madride nuo 1995 m. veikia Lietuvos Respublikos ambasada. Atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lyra Puišytė-Jara.Taip pat veikia konsulatas Valensijoje ir garbės konsulatai Albasetėje (Kastilijos-La Mančos ir Mursijos regionams), Bilbao (Baskijai), La Korunjoje (Galisijai), Kosta Adejėje (Tenerifei ir visoms Kanarų saloms), Santandere (Kantabrijai). Tuo tarpu Vilniuje nuo 2004 m. gruodžio veikia Ispanijos ambasada. Atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Chosė Marija Roblesas Fraga. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupė (dabartinė pirmininkė – Gintarė Skaistė (TS-LKD)).

Santykiai tarp ispanų ir lietuvių siekia XV a. pradžią. 1412 m. 1412 m. Kastilijos valdovui Fernandui pasinaudojus riterio Alfonso Mudaros piligrimine kelione iš Valjadolido į Jeruzalę per Europą. Riteriui buvo pavesta aplankyti Europos monarchų dvarus, užmegzti tolimas pažintis ir taip sustiprinti Fernando kaip naujo valdovo autoritetą. Pasiuntinys Kaune aplankęs Vytautą Didįjį.

Santykiai suintensyvėjo XVI a., Europoje plinant reformacijos ir kontrreformacijos idėjoms. Būtent XVI a. į Lietuvą atvyko keli Ispanijos jėzuitų ordino nariai, daug prisidėję prie Vilniaus universiteto kūrimo pirmaisiais jo veiklos dešimtmečiais. Pirmasis jėzuitas Alfonsas Salmeronas į LDK atvyko 1555 m., tačiau išbuvo tik du mėnesius. Kitas garsus Vilniuje gyvenęs ispanas – kunigas, poetas, švietėjas ir teisinių veikalų autorius Petras Ruizijus, kilęs iš Aragono karalystės. buvusio Alkanizo (Alcañiz). Jis nuo 1551 iki 1571 m. vadovavo prie Šv. Jono bažnyčios įsikūrusiai mokyklai, bajorams dėstė teisę ir klasikines kalbas bei buvo vienas iš Antrojo Lietuvos Statuto rengėjų. Vieni pirmųjų Vilniaus Universiteto rektoriai buvo ispanai Garsija Alabianas, Mykolas Ortizas ir Benediktas de Socho. Taip pat universitete dėstė ispanai Jokūbas Ortizas, Antanas Arijas ir Petras Vijana.

Daugiau…

sausio 24 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Didžiosios Kolumbijos žemėlapis 1824 m.

Didžioji Kolumbija (isp. Gran Colombia), oficialiai vadinta Kolumbijos Respublika – istorinė valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose ir Centrinės Amerikos pietuose. Apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Panamos žemes, taip pat dalį dabartinių Brazilijos, Gajanos, Nikaragvos žemių.

Didžioji Kolumbija susikūrė 1819 m. pabaigoje, Simono Bolivaro revoliucionieriams išlaisvinus Naujosios Granados vicekaralystę iš rojalistų valdžios. Buvo sudaryta federacinė respublika į kurią įėjo Kundinamarkos departamentas (centras Bogota), Venesuelos departamentas (centras Karakasas) ir Kito departamentas (centras Kitas). Jų centrai buvo šalies sostinės. Tiesa, tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valdė daugelį teritorijų. 1821 m. buvo sudaryta Kukutos konstitucija, Bolivaras paskelbtas šalies prezidentu, o sostinė įtvirtinta Bogotoje. Dėl to kilo neramumai tarp pačių nepriklausomybės rėmėjų, nes vieni pasisakė už regionų autonomiją, o kiti už stiprią centrinę valdžią, kurios pagalba būtų galima galutinai nugalėti rojalistus. 1824 m. šalis perdalinta administraciškai iš naujo. Nors laikinai nesutarimai atidėti vardan kovos su rojalistais, tačiau vėliau šis klausimas vėl aktyviai keltas. Venesueloje kilo liberalų judėjimas, siekęs nepriklausomybės nuo Bogotos valdžios. Jie susijungė su konservatorių vadovu Chosė Antonijumi Paesu. Jam paramą išreiškė ir Ekvadoras. Buvo iškilęs pilietinio karo pavojus, bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taikų susitarimą. 1828 m. Bolivaras bandė priimti naują konstituciją, tačiau pritarimo nesulaukė. Didžioji Kolumbija įsitraukė į karą prieš rojalistų valdomą Peru, 1830 m. Simonas Bolivaras pasitraukė iš prezidento pareigų, o šalyje ir toliau klestėjo chaosas. 1831 m. Didžioji Kolumbija panaikinta: Venesuela ir Ekvadoras atsiskyrė, o likusi teritorija sudarė Naujosios Granados respubliką (vėliau ji suskilo į Kolumbiją ir Panamą).

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra istorinės šalys.
Naujienos


Kalba