Valensija

Valensija (kat. València, senovėje Valentia), seniau žinomas kaip Edetanija, Balansija – miestas rytų Ispanijoje prie Viduržemio jūros, trečiasis pagal dydį šalies miestas.[1] Valensijos autonominio regiono sostinė ir provincijos centras. Miestas įsikūręs derlingoje lygumoje, šalia Turijos (Turia) upės žiočių. Žemės ūkio, prekybos, komunikacijų centras. Išvystyta audinių, chemijos pramonė, metalo apdirbimas, laivų statyba, alaus varymas. Yra arkivyskupija. 1499 m. čia įkurtas Valensijos universitetas, 1968 m. – Politechnikos universitetas. 1988 m. atidarytas metropolitenas.

Valensija
isp. València
            
Valensijos katedra ir fontanas
Valensija
Valensija
39°29′0″ š. pl. 0°22′0″ v. ilg. / 39.48333°š. pl. 0.36667°r. ilg. / 39.48333; 0.36667 (Valensija)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėIspanijos vėliava Ispanija
RegionasValensijos regionas Valensijos regionas
ProvincijaValensijos provincija
MerasJoan Ribó i Canut
Gyventojų (2008)810 064
Plotas134,65 km²
Tankumas (2008)6 016 žm./km²
VikitekaValensija
KirčiavimasValeñsija

Istorijaredaguoti

Rotušė

Valensija buvo įkurta 137 m. pr. m. e. romėnų ir buvo vienas svarbiausių tuometinės Tarakono Ispanijos miestų. Vėliau mieste ir regione šeimininkavo vizigotai.

714 m. miestą užkariavo maurai, vėliau čia valdė musulmoniškas Kordobos kalifatas. Šiam suirus XI a. pradžioje susikūrė nepriklausomas Valensijos emyratas (taifa). XI a. pabaigoje jis trumpam buvo užkariautas ispanų didvyrio Sido, kuris čia pradėjo plėsti krikščionybę. Tačiau netrukus Almoravidai iš naujo paėmė Valensiją ir ją prijungė prie savo imperijos.

XII a. Valensija vėl iškovojo nepriklausomybę, bet buvo užimta almohadų. Po XIII a. nepriklausomybės laikotarpio buvo prijungta prie Aragono, o vėliau inkorporuota į Ispanijos karalystę. Po XVII a. pr. įvykusio maurų išvarymo, miestas nusmuko. Nuo 1812 m. iki 1813 m. miestą buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė. Ispanijos pilietinis karo metu Valensija tapo laikinąja Ispanijos sostine.

Turizmasredaguoti

Garsėja vietiniu festivaliu Falles (isp. Las Fallas), vykstančiu kasmet kovo mėn. ir firminiu ryžių patiekalu paella, o pastaruoju metu – žymaus architekto Santiago Calatrava kūriniu Meno ir mokslo miesteliu. Veikia meno muziejus ir meno mokykla. Nuo XIV a. išlikę miesto vartai, pastatyti ant romėnų statinio liekanų. Taip pat yra gotikinė katedra (XIIIXV a.).

Sportasredaguoti

2008 m. rugpjūčio 24 d. Valensijos trasoje vyko Formulės-1 bandomieji važiavimai.

Futbolasredaguoti

Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi klubai:


Al-Andalusijos taifa
Balansia بلنسية
ProvincijaValensija
Egzistavo:10101094 m.
1145-1172 m.
1228-1238 m.
Prijungta prie:Sidas / Almohadai / Aragonas
Dinastija:Aftasidai

Galerijaredaguoti

Šaltiniairedaguoti

  1. Valencia (Valensija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 581-582 psl.

Nuorodosredaguoti

Valensija – kelionių gidai, susiję su straipsniu
Al-Andalusijos Taifos
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisSpecialus:PaieškaVelykosFacebookRespublikaLietuvaGibraltarasLietuvos rytasSpecialus:Naujausi keitimaiIngrida MikelionytėNATOSveikasis skaičiusSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsAlanas ChošnauNatūralusis skaičiusVilnius2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimaiSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusPaprastasis žalčialunkisTrapecijaLaurynas KasčiūnasMedianaKaunasStačiakampis gretasienisBahreinasBaltasis gandrasZodiakasAntrasis pasaulinis karasŽalgirio mūšisMindaugasSąrašas:Šalių sąrašasArūnas StorpirštisKalbos dalisBaltimorėMeninės raiškos priemonėsDalyvis (gramatika)Eduardas VaitkusEuropos SąjungaDidžioji savaitėMaironisNaujasis OrleanasLatvijaLietuvių kalbos abėcėlėAušra (laikraštis)Lietuvos nacionalinis radijas ir televizijaVincas KudirkaNATO valstybės narėsŠaltasis karasAnkor VatasLietuvos Didžioji KunigaikštystėVladimiras LeninasLenkijaVytautas BakasBaltijos jūraPirmasis pasaulinis karasVeiksmažodisŠaltibarščiaiLietuvos himnasLietuvos ežerai2023 m.Mikalojus Konstantinas ČiurlionisIgnas VėgėlėVelykų margučiaiSąrašas:Lietuvos miestaiMartyno Mažvydo katekizmasNaujoji ZelandijaLygiašonis trikampisYouTubeKlaipėdaGitanas NausėdaJonas BasanavičiusSąrašas:Šalių telefonų kodai pagal šalies pavadinimąLietuvos upėsKovo 27RusijaTrikampisLygiakraštis trikampisKraujo grupėJonas BiliūnasAntanas SmetonaVytautas DidysisVilniaus universitetasCarles PuigdemontMilijardasŠiauliaiJAV valstijosTadžikijaEuropaEta (simbolis)PrieveiksmisOlimpinės žaidynėsSąrašas:Ilgiausios pasaulio upėsVokietijaLietuvos prezidentasLygiagretainisBaltarusijaSąrašas:Lietuvos žuvysNapoleonas BonapartasJogaila