Paryžius

Paryžius (pranc. Paris, tariama Apie šį garsą [paʁi] (plačiau)) – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras. Su 2,14 mln. gyventojų (2020 m.) yra penktas pagal dydį Europos Sąjungos ir devintas pagal dydį Europos žemyno miestas. Įsikūręs Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose.[2] Nuo XVII a. buvo vienas didžiausių Europos finansų, diplomatijos, prekybos, mados, gastronomijos, mokslo ir meno centrų. Visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros.

Paryžius
pranc. Paris
            
Eifelio bokštas prie Senos upės kranto
Paryžius
Paryžius
48°51′24″ š. pl. 2°21′03″ r. ilg. / 48.85667°š. pl. 2.35083°r. ilg. / 48.85667; 2.35083 (Paryžius)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėPrancūzijos vėliava Prancūzija
RegionasIl de Fransas
DepartamentasParyžius
Įkūrimo data250–247 m. pr. m. e.
MerasAnne Hidalgo (PS)
Gyventojų (2019[1])2 140 526
Plotas105,4 km²
Tankumas (2019[1])20 309 žm./km²
Altitudė28–131 m
Pašto kodas75056 /75001–75020 ir 75116
Tinklalapiswww.paris.fr
VikitekaParyžius
KirčiavimasParỹžius (sen. Lutècija)

Paryžius su aplink jį esančiais Aukštutinės Senos, Senos-Sen Deni, Marnos Slėnio departamentais ir Uazos slėnio departamento 1 bei Esono departamento 6 kantonais 814,20 km² teritorijos plote sudaro Didįjį Paryžių, kuriame 2020 m. gyveno 7,2 mln. žmonių (8 843 žm./km² tankumas).[3] Paryžius su Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantėjumi ir kt. miestais yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona[4], kuri žinoma kaip Paryžiaus metropolis. Paryžiaus aglomeracija kartais laikomas visas Il de Franso regionas, vadinamas Paryžiaus regionu (région parisienne);[2] 12,33 mln. gyventojų (2020).[5]

Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Paryžiaus aglomeracijos šiaurinėje dalyje;[6] svarbiausios šakos: automobilių pramonė („Citroën“, „Renault“), lėktuvų pramonė, elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Taip pat yra EBPO būstinė, Tarptautinio valiutos fondo Europos biuras, kitos tarptautinės organizacijos. BNP ParibasPrancūzijos bankas, daugelis kitų Prancūzijos bankų. Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Paryžiaus centras dabartinę išvaizdą įgijo Senos prefekto Žoržo Eženo Osmano dėka, Napoleono III pavedimu 1853–1870 m. Osmanas dirbo prie Paryžiaus perkūrimo ir perstatymo, darbai pagal jo planus truko iki XX a. trečio dešimtmečio pabaigos.[7]

Istorijaredaguoti

Antikaredaguoti

Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 m. pr. m. e. Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

IIIIV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V a., kai 486 metais frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

Paryžius 1493 m.

Viduramžiairedaguoti

Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.

Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando iniciatyva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.

Bastilijos šturmas 1789 m. liepos 14 d.

Naujieji laikairedaguoti

Religinių konfliktų metu, nuo 1562 m. iki 1598 m., miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.

Politinė sistemaredaguoti

Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrusi vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone – Ministras Pirmininkas.

Paryžiaus panorama nuo Eifelio bokšto

Administracinis suskirstymasredaguoti

Paryžiaus apskritys

Paryžius administraciškai yra suskirstytas į 20 apskričių[8], kurių kiekviena suskirstyta į 4 kvartalus:

  1. Luvras (Louvre)
  2. Birža (Bourse)
  3. Tamplis (Temple)
  4. Rotušė (Hôtel de Ville)
  5. Panteonas (Panthéon)
  6. Liuksemburgas (Luxembourg)
  7. Burbonų Rūmai (Palais Bourbon)
  8. Eliziejus (Elysée)
  9. Opera (Opéra)
  10. Antrepo (Entrepôt)
  11. Popenkūras (Popincourt)
  12. Reji (Reuilly)
  13. Goblenas (Gobelins)
  14. Observatorija (Observatoire)
  15. Vožiraras (Vaugirard)
  16. Pasi (Passy)
  17. Batinjolis-Monso (Batignolles-Monceaux)
  18. Monmartro Kalva (Butte-Montmartre)
  19. Šomono Kalvos (Buttes-Chaumont)
  20. Menilmontanas (Ménilmontant)
Paryžiaus Dievo Motinos katedra Senos Sitė saloje

Geografijaredaguoti

Miesto plotas nuo 2013 metų yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija–Franš Kontė, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkūrimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.

Klimatasredaguoti

Pagal Köppen’o klimato klasifikaciją – Paryžiaus klimatas vidutinių platumų, jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8 °C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4 °C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5 °C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį – vidutiniškai 43,0 mm.

Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. – -23,9 °C. Šilumos rekordas užfiksuotas 2019 m. liepos 25 d. ir siekęs 42,6 °C.[9]

 Paryžiaus (Parc Montsouris), 1981–2010 m. klimatas 
MėnuoSauVasKovBalGegBirLieRgpRgsSpaLapGruMetinis
Aukščiausia °C16,121,426,030,234,837,642,639,536,228,921,617,1 42,6
Vid. aukščiausia °C7,28,312,215,619,622,725,225,021,116,310,87,5 16,0
Vid. žemiausia °C2,72,85,37,310,913,815,815,712,79,65,83,4 8,8
Žemiausia °C−14,6−14,7−9,1−3,5−0,13,12,76,31,8−3,8−14,0−23,9 −23,9
Krituliai mm51,041,247,651,863,249,662,352,747,661,551,157,8 637,4
Duomenys: Météo-France[10][11]

Gyventojairedaguoti

2018 m. Paryžiaus regiono gyv. sur.[12][13]
Gimtoji valstybė / teritorijaGyventojų
Metropolinė Prancūzija9 177 492
 Alžyras329 863
 Marokas252 801
 Portugalija232 769
 Tunisas127 449
 Gvadelupa80 785
 Martinika75 446
 Kinija70 988
 Turkija67 738
 Malis66 422
 Dramblio Kaulo Krantas63 784
 Senegalas60 214
 Italija57 732
 Rumunija53 457
 Kongo Demokratinė Respublika52 222
 Šri Lanka45 603
 Ispanija45 492
 Kamerūnas45 250
 Kongo Respublika38 546
 Haitis36 600
 Lenkija35 576
 Vietnamas35 044
 Kambodža30 215
 Reunjonas29 947
 Indija29 509
 Serbija25 473
 Libanas20 953
 Madagaskaras20 896
 Vokietija20 352
 Pakistanas20 119
 Rusija18 942
 Mauricijus18 793
 Gvinėja18 714
 Brazilija17 732
 Jungtinė Karalystė17 692
 Jungtinės Amerikos Valstijos17 492
Kitos šalys ir teritorijos855 046

Antikoje ir viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiausią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln. gyventojų.

Demografinė raida tarp 150 m. ir 2021 m.
150 m.510 m.1000 m.1200 m.1250 m.1300 m.
80 00030 00020 000110 000160 000228 000
1328 m.1340 m.1400 m.1500 m.1796 m.1851 m.sur.
250 000300 000280 000200 000556 3041 053 262
1896 m.sur.1901 m.sur.1911 m.sur.1921 m.sur.1936 m.sur.1946 m.sur.
2 536 8342 714 0682 888 1102 906 4722 829 7532 725 374
1975 m.sur.1990 m.1999 m.sur.2005 m.2015 m.2021 m.
2 299 8302 152 4232 125 2462 153 6002 206 4882 187 526


Kultūra ir miesto įžymybėsredaguoti

Paryžiaus Triumfo arka

Mada ir menasredaguoti

Luvro stiklinė piramidė

Paryžius – tarptautinis aukštosios mados (haute couture) centras („Chanel S. A.“, „ Louis Vuitton“, „Christian Dior S. A.“, „Pierre Cardin“, „Hermès International S. A.“ ir kiti mados namai); prabangos prekių („PPR S. A.“ bendrovė), parfumerijos („Bourjois“, „Givenchy“), kosmetikos („L’Oréal S. A.“), galanterijos, juvelyrinių dirbinių gamyba.

XVII amžiuje madas ir taisykles Europai diktavo Paryžius, kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų.

Renginiairedaguoti

Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 m. Nuo 1898 m. kas antrus metus rengiama Paryžiaus automobilių paroda, o nuo 1909 m. nelyginiais metais – didžiausia ir seniausia aviacijos paroda pasaulyje.

Operos, muziejairedaguoti

Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras. Priskaičiuojama net 130 muziejų, tarp kurių žymiausi Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt. Luvras išlieka lankomiausiu meno muziejumi pasaulyje.[14]

Statiniairedaguoti

Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (18061837 m.), Luvras (pradėtas statyti 1546), Dievo Motinos katedra. Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas.

Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Sen Žermen de Prė bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos–Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.[15] Šv. Severino bažnyčia su Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios paveikslo kopija.

Ant Teisingumo rūmų (pranc. Palais de Justice) bokšto (pranc. Tour de l'Horloge) įrengtas pirmasis miesto laikrodis, tai buvo padaryta Prancūzijos valdovo Henriko Valua įsakymu. Prieš tai jis karaliavo Abiejų Tautų valstybėje, todėl virš laikrodžio esantis herbas apjungia Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybinius simbolius.[16]

Išskirtinę vertę turi žymių skulptorių Jano ir Joëlio Martelių namai–studija, kuriuos projektavo pasaulinio garso architektas Robertas Mallet-Stevensas. Per Antrąjį pasaulinį karą į Paryžių pasitraukęs lietuvių skulptorius Antanas Mončys buvo vedęs Jano Martelio dukterį Florencę, pokaryje šiame pastate (12, rue Mallet-Stevens) rinkdavosi ir repetuodavo Prancūzijos lietuvių šokių kolektyvas.[17]

Infrastruktūraredaguoti

Transportasredaguoti

Tai svarbus transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro 2 tarptautiniai oro uostai (Šarlio de Golio ir Orli), vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro). Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havre.

Elektros energijaredaguoti

Elektra miestui teikiama per periferinius elektros tinklus ir iš įvairių šaltinių. 2012 m. apie 50% elektros pagamindavo kogeneracinės jėgainės, esančios atokiau nuo Paryžiaus, 35% – Nožano atominė jėgainė. Kiti šaltiniai – šiukšlių deginimas (9%, kartu su kogeneracinėmis jėgainėmis, miestui teikiančiomis šilumą), metano dujos (5%), hidraulika (1%), saulės elektrinės (0,1%) ir vėjo jėgainės (<0,1%).[18] Ketvirtadalis energijos šildymui išgaunama Sen Uene per Senoje esančioje jėgainėje, kurioje deginamas anglies mišinys ir iš JAV importuotos medienos granulės.[19]

Vanduo ir švararedaguoti

Istoriškai paryžiečiai naudojo Senos ir Bievro upių vandenį. 1809 m. iškasus Urko kanalą miestas galėjo naudoti mažiau užterštą vandenį savo reikmėms.

Parkai ir sodairedaguoti

Paryžiuje yra 421 savivaldybės parkai ir sodai, užimtantys 3000 ha plotą. Juose auga 250 000 medžių. Du seniausi ir žymiausi parkai yra Tvileri sodas (įkurtas 1564 m. tokio paties pavadinimo rūmams, 1664–1672 m. perdarytas) ir Liuksemburgo sodas, įrengtas Liuksemburgo rūmuose gyvenusiai Mari de Medici 1612 m. (dabartinė Senato vieta). Jardin des plantes buvo pirmasis miesto botanikos sodas, 1626 m. įsteigtas Liudviko XIII daktaro Guy de La Brosse medicininiams augalams gaminti.

Kapinėsredaguoti

Didžiausios kapinės mieste – Paryžiaus katakombos, įsteigtos 1810 m. Skaičiuojama, kad jose palaidota 6 mln. asmenų.

Sveikatos paslaugosredaguoti

Sveikatos paslaugas ir greitąją medicininę pagalbą mieste ir priemiesčiuose teikia Assistance publique – Hôpitaux de Paris valstybinių ligoninių tinklas, kurį sudaro 44 ligoninės, kuriose dirba 90 000 asmenų (įskaitant rezidentus, pagalbinį personalą ir vadybininkus). Tai didžiausias toks ligoninių tinklas Europoje, kasmet priimantis 5.8 mln. pacientų. Seniausia ligoninė Paryžiuje, Hôtel-Dieu, pastatyta dar 651 m.

Sportasredaguoti

Paryžiuje vyksta daug garsių sporto renginių, tokių kaip: Tour de France tradiciškai pasibaigia Paryžiuje, Paryžiaus maratonas, Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas, Meeting Gaz de France lengvosios atletikos varžybos, Trophée Lalique dailiojo čiuožimo rungtynės ir Šešių tautų regbio turnyras.

1900 m. Paryžiuje vyko II vasaros olimpinės žaidynės, o 1924 m. – VIII vasaros olimpinės žaidynės. Po šimto metų, 2024 m. mieste vyks XXXIII vasaros olimpinės Žaidynės.

Futbolasredaguoti

Paryžiuje įsikūrę daug futbolo klubų:

Mieste 1938 m. vyko III pasaulio futbolo čempionatas, 1960 m. – I Europos futbolo čempionatas, 1984 m. – VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

Regbisredaguoti

  • Stade Français
  • Racing Métro 92

Mieste 2007 m. vyko VI pasaulio regbio čempionatas, kurio finalas buvo žaidžiamas Stade de France.

Miestų partnerystėredaguoti

Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.

  • Broliškas miestas – Roma, Italija.[20][21] Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.[22]

Miestai partneriai:[20]

Galerijaredaguoti

Taip pat skaitykiteredaguoti

Šaltiniairedaguoti

  1. Populations légales 2018. Institut national de la statistique et des études économiques. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
  2. 2,0 2,1 Paris. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-17.
  3. metropolegrandparis.fr / Une Métropole mondiale
  4. Stefan Helders, World Gazetteer. „"World Metropolitan Areas"“. Suarchyvuota iš originalo 2007-10-01. Nuoroda tikrinta 2007-01-18.
  5. eurostat.ec.europa.eu / Population on 1 January by broad age group, sex and metropolitan regions | Last update: 30-06-2021
  6. Prancūzijos ekonomika
  7. „Žmogus, kuris sukūrė Paryžių“. Kelionės. Delfi. 2016-02-04. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  8. https://www.legifrance.gouv.fr/codes/article_lc/LEGIARTI000006396737/
  9. „42.6 °C à Paris : record absolu de chaleur battu !“. meteofrance.fr. Météo France. Suarchyvuota iš originalo 25 July 2019. Nuoroda tikrinta 25 July 2019.
  10. „Climatological Information for Paris, France“. Meteo France. August 2011. Suarchyvuotas originalas 24 April 2020. Nuoroda tikrinta 4 April 2017.
  11. „Paris–Montsouris (984)“ (PDF). Fiche Climatologique: Statistiques 1981–2010 et records (prancūzų). Meteo France. Suarchyvuotas originalas (PDF) 27 February 2018. Nuoroda tikrinta 26 February 2018.
  12. INSEE. „Données harmonisées des recensements de la population 1968-2018“ (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
  13. INSEE. „IMG1B - Population immigrée par sexe, âge et pays de naissance en 2018 - Région d’Île-de-France (11)“ (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
  14. „Visitor Figures 2020“, „The Art Newspaper“ March 31, 2021.
  15. Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje
  16. Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga. Lietuvybės paieškos Paryžiuje
  17. Antano Mončio jėga ir švelnumas (Viktorą Liutkų kalbina Giedrė Jankevičiūtė) // Naujasis Židinys–Aidai, 2021 m. Nr. 4, psl. 34]
  18. „La production électrique en IdF“ (PDF). La DRIEE – Prefet de la région d'Île-de-France. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 7 October 2015. Nuoroda tikrinta 11 November 2015.
  19. „Paris to be heated with US wood pellets“. Global Wood Markets Info. 11 March 2016. Suarchyvuota iš originalo 12 March 2016. Nuoroda tikrinta 11 March 2016.
  20. 20,0 20,1 „Friendship and cooperation agreements“. Mairie de Paris. Paris.fr. Suarchyvuotas originalas 3 balandžio 2016. Nuoroda tikrinta 10 rugsėjo 2016.
  21. „Twinning Rome – Paris“ (PDF) (prancūzų). 1956-01-30. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2018-11-13. Nuoroda tikrinta 2018-02-28.
    „Roma – Relazioni Internazionali Bilaterali“ (italų). Commune Roma. Suarchyvuota iš originalo 2016-07-09. Nuoroda tikrinta 2016-09-10.
  22. „Hey, is San Francisco Really a "Sister City" of Paris, France? No – Was It Before? No, Not At All – Here's Why“. San Francisco Citizen. Suarchyvuota iš originalo 2018-02-28. Nuoroda tikrinta 2018-02-27.

Nuorodosredaguoti

Vikisritis: Prancūzija
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisSpecialus:PaieškaVelykosFacebookRespublikaLietuvaGibraltarasLietuvos rytasSpecialus:Naujausi keitimaiIngrida MikelionytėNATOSveikasis skaičiusSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsAlanas ChošnauNatūralusis skaičiusVilnius2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimaiSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusPaprastasis žalčialunkisTrapecijaLaurynas KasčiūnasMedianaKaunasStačiakampis gretasienisBahreinasBaltasis gandrasZodiakasAntrasis pasaulinis karasŽalgirio mūšisMindaugasSąrašas:Šalių sąrašasArūnas StorpirštisKalbos dalisBaltimorėMeninės raiškos priemonėsDalyvis (gramatika)Eduardas VaitkusEuropos SąjungaDidžioji savaitėMaironisNaujasis OrleanasLatvijaLietuvių kalbos abėcėlėAušra (laikraštis)Lietuvos nacionalinis radijas ir televizijaVincas KudirkaNATO valstybės narėsŠaltasis karasAnkor VatasLietuvos Didžioji KunigaikštystėVladimiras LeninasLenkijaVytautas BakasBaltijos jūraPirmasis pasaulinis karasVeiksmažodisŠaltibarščiaiLietuvos himnasLietuvos ežerai2023 m.Mikalojus Konstantinas ČiurlionisIgnas VėgėlėVelykų margučiaiSąrašas:Lietuvos miestaiMartyno Mažvydo katekizmasNaujoji ZelandijaLygiašonis trikampisYouTubeKlaipėdaGitanas NausėdaJonas BasanavičiusSąrašas:Šalių telefonų kodai pagal šalies pavadinimąLietuvos upėsKovo 27RusijaTrikampisLygiakraštis trikampisKraujo grupėJonas BiliūnasAntanas SmetonaVytautas DidysisVilniaus universitetasCarles PuigdemontMilijardasŠiauliaiJAV valstijosTadžikijaEuropaEta (simbolis)PrieveiksmisOlimpinės žaidynėsSąrašas:Ilgiausios pasaulio upėsVokietijaLietuvos prezidentasLygiagretainisBaltarusijaSąrašas:Lietuvos žuvysNapoleonas BonapartasJogaila