Baltijos valstybės

(Nukreipta iš puslapio Pabaltijo respublikos)
Baltijos valstybės
latv. Baltijas valstis
est. Balti riigid
Plotas175 228 km²
Gyventojų6 000 000 (2021)
ValstybėsEstijos vėliava Estija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Laiko juostosUTC+2 (EET)
UTC+3 (EEST)

Baltijos valstybės[1] – Lietuva, Latvija ir Estija.

Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos TSRS. Nepriklausomybę atkūrė 19901991 m.

Dėl unikalios geografinės padėties Baltijos šalys priskiriamos Rytų, Vidurio arba Šiaurės Europai. Pagal oficialų Jungtinių Tautų Organizacijos skirstymą Baltijos šalys – Šiaurės Europos dalis. Istoriškai Baltijos valstybių samprata irgi kito – po Pirmojo pasaulinio karo šis pavadinimas buvo taikomas Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Suomijai.[2][3] TSRS okupacijos metais vartota panaši sąvoka Pabaltijys, pagal kurią prie Lietuvos, Latvijos bei Estijos priskirta ir Kaliningrado sritis.

Ekonomikosredaguoti

Pagrindinis straipsnis – Baltijos tigrai.

Baltijos šalių ekonomika 20002006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

Demografinė padėtisredaguoti

Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.

Energetikaredaguoti

Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos. 1964 m. Latvijoje mažame Adzės miestelyje, netoli Gudeniekų kaimo, išgauta nafta. Vėliau naftos paieška buvo tęsiama Baltijos jūros šelfe, kur atrasta keletas perspektyvių naftos gavimo vietovių. TSRS laikais išgręžti 93 tyrimo gręžiniai. Naftos gręžiniai nebuvo eksploatuojami, nes iš Rusijos atsigabenti naftą atsiėjo pigiau. Didesnio dėmesio naftos gręžiniai sulaukė Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais. Buvo kilęs net diplomatinio pobūdžio „karas” su Lietuva dėl naftos atsargų Baltijos jūroje. Pagal įvairius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijonų barelių.

Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.[4]

Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.

Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.

2007 m. pradėtas tarpvalstybinis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas, kuriuo siekiama atskirti šalių elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su Kontinentiniu Europos tinklu. 2019 m. birželio 20 d. Europos Komisijos vadovai Briuselyje patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.

Valstybių statistikaredaguoti

   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
EstijaLatvijaLietuvaIš viso
Herbas N/A
Vėliava N/A
SostinėTalinasRygaVilniusN/A
NepriklausomybėN/A
Politinė sistemaParlamentinė respublikaParlamentinė respublikaPusiau prezidentinė respublikaN/A
ParlamentasRiigikoguSaeimaSeimasN/A
PrezidentasAlar KarisEgils LevitsGitanas NausėdaN/A
Gyventojų (2021)1 328 000[5]1 893 000[6]2 810 000[7]~6 031 000
Plotas45 339 km264 589 km265 300 km2175 228 km2
Tankumas30,9 žm./km229 žm./km243 žm./km234 žm./km2
Vandens (%)4,56 %1,5 %1,35 %2,47 %
BVP (nominalus) (2021)[8]30,660 mlrd. €32,917 mlrd. €55,326 mlrd. €118,902 mlrd. €
BVP (nominalus) 1 gyv. (2021)[8]23 060 €17 480 €19 740 €~19 715 €
Karinis biudžetas (2022)748 mln. €[9]758 mln. €[10]1,2 mlrd. €[11]2,7 mlrd. €
Gini indeksas (2019)[12]30.535.235.4N/A
ŽSRI (2019)[13]0.882 (Labai aukštas)0.854 (Labai aukštas)0.869 (Labai aukštas)N/A
Interneto kodas.ee.lv.ltN/A
Telefono kodas+372+371+370N/A

Miestų statistikaredaguoti

Pagrindinis sąrašas – Baltijos valstybių didžiausi miestai

VietaMiestasŠalisMiesto gyventojų skaičius 2021 m. prdž.[14]Miesto gyventojų skaičių buvęs 1989 m.
1Ryga  Latvija614 618910 455
2Vilnius  Lietuva559 421576 700
3Talinas  Estija438 341478 974
4Kaunas  Lietuva293 277419 745
5Klaipėda  Lietuva149 056202 929
6Šiauliai  Lietuva101 884145 629
7Tartu  Estija91 407113 977
8Panevėžys  Lietuva84 613126 483
9Daugpilis  Latvija80 627129 000
10Liepoja  Latvija67 964114 486

Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių (2021 metai):[15][16][17]

  1. Vilnius(373 513)
  2. Ryga (287 149)
  3. Kaunas (282 023)
  4. Talinas (233 520)
  5. Klaipėda (135 557)
  6. Šiauliai (120 263)
  7. Panevėžys (113 585)
  8. Tartu (76 227)
  9. Alytus (66 390)
  10. Marijampolė (44 555)

Šaltiniairedaguoti

  1. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2005-pabaltijys-baltijos-salys Archyvuota kopija 2018-03-27 iš Wayback Machine projekto.
  2. Maude, George (2010). „Aspects of the Governing of the Finns. Peter Lang.“ ISBN 978-1-4331-0713-9.
  3. Bojtar, Endre (1999). „Foreword to the Past: A Cultural History of the Baltic People.“ Central European University Press. ISBN 9789639116429.
  4. https://www.enefit.com/enefit280-building Archyvuota kopija 2013-12-02 iš Wayback Machine projekto.
  5. „Population | Statistikaamet“.
  6. „Population number, its changes and density“.
  7. „Census shows Lithuania's population shrink to 2.8m“. 2021-12-21.
  8. 8,0 8,1 „Eurostat - Tables, Graphs and Maps Interface (TGM) table“.
  9. „Defense budget to increase by €103 million“. news.err.ee/. 23 September 2021.
  10. „Aizsardzības nozares budžets“. mod.gov.lv.
  11. „2022 METŲ KAM BIUDŽETAS“. kam.lt. Suarchyvuotas originalas 2020-01-14. Nuoroda tikrinta 2022-05-11.
  12. „GINI index (World Bank estimate) | Data“. World Bank. Suarchyvuotas originalas 22 April 2018. Nuoroda tikrinta 28 May 2018.
  13. „| Human Development Reports“. Suarchyvuotas originalas 14 rugsėjo 2018. Nuoroda tikrinta 14 rugsėjo 2018.
  14. stat.gov.lt / Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje
  15. „Home | Centrālā statistikas pārvalde“. www.csp.gov.lv. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
  16. „Home | Statistikaamet“. www.stat.ee (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
  17. „Pradžia - Oficialiosios statistikos portalas“. osp.stat.gov.lt. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.

Nuorodosredaguoti

🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisSpecialus:PaieškaVelykosFacebookRespublikaLietuvaGibraltarasLietuvos rytasSpecialus:Naujausi keitimaiIngrida MikelionytėNATOSveikasis skaičiusSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsAlanas ChošnauNatūralusis skaičiusVilnius2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimaiSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusPaprastasis žalčialunkisTrapecijaLaurynas KasčiūnasMedianaKaunasStačiakampis gretasienisBahreinasBaltasis gandrasZodiakasAntrasis pasaulinis karasŽalgirio mūšisMindaugasSąrašas:Šalių sąrašasArūnas StorpirštisKalbos dalisBaltimorėMeninės raiškos priemonėsDalyvis (gramatika)Eduardas VaitkusEuropos SąjungaDidžioji savaitėMaironisNaujasis OrleanasLatvijaLietuvių kalbos abėcėlėAušra (laikraštis)Lietuvos nacionalinis radijas ir televizijaVincas KudirkaNATO valstybės narėsŠaltasis karasAnkor VatasLietuvos Didžioji KunigaikštystėVladimiras LeninasLenkijaVytautas BakasBaltijos jūraPirmasis pasaulinis karasVeiksmažodisŠaltibarščiaiLietuvos himnasLietuvos ežerai2023 m.Mikalojus Konstantinas ČiurlionisIgnas VėgėlėVelykų margučiaiSąrašas:Lietuvos miestaiMartyno Mažvydo katekizmasNaujoji ZelandijaLygiašonis trikampisYouTubeKlaipėdaGitanas NausėdaJonas BasanavičiusSąrašas:Šalių telefonų kodai pagal šalies pavadinimąLietuvos upėsKovo 27RusijaTrikampisLygiakraštis trikampisKraujo grupėJonas BiliūnasAntanas SmetonaVytautas DidysisVilniaus universitetasCarles PuigdemontMilijardasŠiauliaiJAV valstijosTadžikijaEuropaEta (simbolis)PrieveiksmisOlimpinės žaidynėsSąrašas:Ilgiausios pasaulio upėsVokietijaLietuvos prezidentasLygiagretainisBaltarusijaSąrašas:Lietuvos žuvysNapoleonas BonapartasJogaila