Deguonis

Deguonis (O)

Periodinė grupė

nemetalas

Atomo numeris8
Išvaizda

Bespalvės dujos

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

15,9994 а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

60 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1313,95() kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[He]2s²2p4

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

73 pm

Jono spindulys

N/A pm

Elektroneigiamumas

3,44 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

0

Oksidacijos laipsniai

−2,−1 (neutral)

Termodinaminės savybės
Tankis

0,001429 g/cm³

Šiluminė talpa

920 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

0,02674 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

50,35 K

Lydymosi šiluma

0,22259 kJ/mol

Virimo temperatūra

90,18 K

Garavimo šiluma

3,4099 kJ/mol

Molinis tūris

17,36 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

kubinė

Gardelės periodas

N/A Å

Deguonis – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje. Skystas ir kietas molekulinis deguonis (O2) yra šviesiai žydros spalvos, skystas ar kietas ozonas (O3) yra sodresnės mėlynos spalvos. Ozono sluoksnis Žemės atmosferoje saugo planetos paviršių nuo radiacijos. Ozonas susidaro iš deguonies (O2) veikiant saulės spinduliams ar elektros iškrovai. Jis oksiduoja beveik visus metalus ir daugumą kitų elementų.

Egzistuoja dar viena deguonies alotropinė atmaina - O8. Šis junginys raudonos spalvos. O8 gaunamas kambario temperatūroje presuojant paprastą deguonį (O2) su G10 jėgos presu.

Gamtoje yra randami trys deguonies izotopai: 16O (99,759 %), 17O (0,037 %) ir 18O (0,204 %).[1]

Etimologijaredaguoti

Lietuvišką atitikmenį terminui oxygenium sugalvojo Jonas Jablonskis,[2] motyvuodamas tuo, kad esminė šio elemento savybė yra dalyvavimas degimo reakcijoje. Kiti tuo metu siūlyti terminai akcentavo tai, kad deguonis įeina į rūgščių sudėtį, todėl buvo siūlomi variantai rūgštygamis, rūgštadaris (su rūgštimi siejamas pavadinimas daugelyje Europos kalbų: vok. Sauerstoffsauer; gr. oxygenooxys; rus. kislorodkislyj ir kt.).

Istorijaredaguoti

Deguonį 1769 m. išskyrė ir aprašė švedų mokslininkas K. Šelė ir nepriklausomai nuo jo 1774 m. anglų mokslininkas Dž. Pristlis. Prancūzų mokslininkas A. Lavuazjė nustatė, kad degimas – tai medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. Buvo manoma, kad deguonis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, todėl šis elementas buvo pavadintas oxygenium (lot.) – „sudarančiu rūgštį“.

Panaudojimasredaguoti

  • Medicinoje
  • Sprogstamųjų medžiagų gamyboje
  •  Metalų suvirinime ir pjaustyme
  •  Metalurgijoje
  •  Aviacijoje
  •  Medžiagų deginimui

Biologinė reikšmėredaguoti

O2 – vienas iš augalų atliekamos fotosintezės produktų, kuris yra būtinas aerobinių organizmų gyvybinei veiklai. Iš O2 susidaro gyvybę nuo kenksmingų saulės UV spindulių saugantis O3 sluoksnis.

Fotosintezė ir kvėpavimasredaguoti

Fotosintezė suskaido vandenį kad būtų atpalaiduotas O2 ir fiksuoja CO2 į cukrų per reakcijas, kurios vadinamos Kalvino ciklu

Gamtoje laisvasis deguonis susidaro fotolizės reakcijos metu dėl fotosintezės.

Kiekis kūneredaguoti

Laisvojo deguonies dalinis slėgis stuburinių organizmų kūnuose yra didžiausias kvėpavimo sistemoje ir mažėja einant per arterinę sistemą, periferinius audinius ir venines sistemas. Dalinis slėgis yra toks slėgis, kurį deguonis galėtų turėti, jeigu užimtų tūrį.

Šaltiniairedaguoti

  1. Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 98 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
  2. Leksika Nuoroda tikrinta 2015-05-25
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisSpecialus:PaieškaVelykosFacebookRespublikaLietuvaGibraltarasLietuvos rytasSpecialus:Naujausi keitimaiIngrida MikelionytėNATOSveikasis skaičiusSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsAlanas ChošnauNatūralusis skaičiusVilnius2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimaiSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusPaprastasis žalčialunkisTrapecijaLaurynas KasčiūnasMedianaKaunasStačiakampis gretasienisBahreinasBaltasis gandrasZodiakasAntrasis pasaulinis karasŽalgirio mūšisMindaugasSąrašas:Šalių sąrašasArūnas StorpirštisKalbos dalisBaltimorėMeninės raiškos priemonėsDalyvis (gramatika)Eduardas VaitkusEuropos SąjungaDidžioji savaitėMaironisNaujasis OrleanasLatvijaLietuvių kalbos abėcėlėAušra (laikraštis)Lietuvos nacionalinis radijas ir televizijaVincas KudirkaNATO valstybės narėsŠaltasis karasAnkor VatasLietuvos Didžioji KunigaikštystėVladimiras LeninasLenkijaVytautas BakasBaltijos jūraPirmasis pasaulinis karasVeiksmažodisŠaltibarščiaiLietuvos himnasLietuvos ežerai2023 m.Mikalojus Konstantinas ČiurlionisIgnas VėgėlėVelykų margučiaiSąrašas:Lietuvos miestaiMartyno Mažvydo katekizmasNaujoji ZelandijaLygiašonis trikampisYouTubeKlaipėdaGitanas NausėdaJonas BasanavičiusSąrašas:Šalių telefonų kodai pagal šalies pavadinimąLietuvos upėsKovo 27RusijaTrikampisLygiakraštis trikampisKraujo grupėJonas BiliūnasAntanas SmetonaVytautas DidysisVilniaus universitetasCarles PuigdemontMilijardasŠiauliaiJAV valstijosTadžikijaEuropaEta (simbolis)PrieveiksmisOlimpinės žaidynėsSąrašas:Ilgiausios pasaulio upėsVokietijaLietuvos prezidentasLygiagretainisBaltarusijaSąrašas:Lietuvos žuvysNapoleonas BonapartasJogaila